Bičių vaško žvakė dažnai atrodo kaip mažas, nebūtinas pirkinys. Kažkas tarp dekoro ir nuotaikos. Bet iš tiesų ji labai aiškiai parodo, kokioje aplinkoje renkatės gyventi. Natūralaus bičių vaško žvakė yra investicija. Ir tai nebūtinai finansinė grąža. Ji – investicija į orą, kuriuo kasdien kvėpuojate, namų jaukumą, masinei gamybai nesutvertas medžiagas. Galiausiai – investicija į tradicijas.
Kai perkate rankomis lietą bičių vaško žvakę, įsigyjate ne tik vašką ir dagtį. Palaikote amatą, kuris gyvas šimtus metų, ir kuris šiandien tampa vis retesnis. Jei norite bičių vaško žvakėmis džiaugtis ilgiau, turite tinkamai jomis rūpintis.
Bičių vaškas „bijo“ šviesos
Natūralaus bičių vaško žvakės neturi galiojimo laiko. Netikėkite, jei jums kas nors sakys, jog žvakės išlieka geros tik metus–pusantrų ir, nors senesnes žvakes vis dar galima naudoti, jos degs prasčiau.
Mūsų senoliai turėjo paprotį – gimus vaikui dovanodavo jam ilgą žvakę, kurią jis turėdavo visą gyvenimą. O seniausia bičių vaško žvakė saugoma Viurtembergo žemės muziejuje Štutgarte, Vokietijoje. Jai apie 1400 metų.
Vis dėlto bičių vaškas turi priešų. Tai ne tik vaško kandys, bet ir šviesa bei šiluma. Jei laikysite žvakes ten, kur daugiau kaip 25 laipsniai Celsijaus, jos geriausiu atveju sulinks, blogiausiu – ištirps. Karštu oru žvakės gali suminkštėti, pasidaryti lipnios ir „prakaituoti“, – ant paviršiaus atsiranda vandens lašeliai. Nuvalykite jas ir atvėsinkite.
Mūsų senoliai, tam, kad apsaugotų pasakiškai brangias žvakes, turėjo specialias dėžutes, kurias slėpė giliausiame trobos kampe, o bajorai ir didikai – milžiniškose skryniose-kasapankose. Mums dabar nesunku išvengti karščio. Visi žinome, kaip. Ir namie turime visokių stalčių, komodų, spintelių.
Beje, jei turite daug žvakių, nesumeskite jų į vieną krūvą – gali sulipti, susibraižyti (tik parafino žvakės visada kietos ir sunkiai pažeidžiamos). Laikykite jas dėžutėse, su kuriomis įsigijote, arba kiekvieną atskirai susukite į popierių ar audinio atraižą.
Kitas reikalas – šviesa. Nuo jos ilgainiui vaškas praranda spalvą. O mums norisi, kad žvakės būtų matomiausioje vietoje. Dažnai ten šviesu. Bet pasistenkite, kad jų bent nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Toliau nuo lango.
Neretai natūralaus bičių vaško žvakė pasidengia balkšvomis apnašomis, tarsi senas šokoladas. Tai – natūralus vaško senėjimo požymis. Senieji bitininkai jį vadina vaško žydėjimu. Dėl to žvakė nepradės degti prasčiau.
Jei šios apnašos jums nepatinka, galite jas lengvai nuvalyti minkštu skudurėliu ar nosine.
Kaip uždegsite pirmą kartą, taip ir degs
Prieš uždegdami dagtį, patrumpinkite ją, kad būtų ne ilgesnė, kaip 2–4 mm. Kai uždegsite pirmą kartą, leiskite aplink dagtį visiškai ištirpti vaškui. Deginkite 1–3 valandas.
Jei žvakę užpūsite per anksti, gali susiformuoti kraštas, kuris vėliau sunkiai tirps, o centre vaškas lydysis greičiau ir susidarys duobė, kurią žvakininkai vadina tuneliu. Vėl uždegus žvakę tunelis vis gilės, kraštai nebeišsilydys. Žvakė net gali „prakiurti“ ir susikaupęs vaškas išbėgs.
Paskui žvakes galite deginti ilgiau – 3–4 valandas. Jei ji liepsnos labai ilgai, gali perkaisti, vaškas suminkštės ir ji gali pradėti degti netolygiai, netgi – pakrypti.
Neužmirškite vis patrumpinti dagties – tuomet bičių vaško žvakė nerūks, degs lėčiau, o vaškas nevarvės. Tam yra net specialios žirklės. Dagtis visuomet turi būti ne ilgesnė, kaip 2–4 mm.
Svarbiausia – saugumas
Kasmet Lietuvoje kyla apie 8 tūkstančiai gaisrų. Apie aštuntadalis jų – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi. Pavyzdžiui, 2026-ųjų pradžioje dėl neprižiūrimų žvakių Vilniuje apdegė stalas, Panevėžyje – komoda, Šilutėje užsidegė sofa, Kazlų Rūdoje net kilo gaisras. JAV žvakės sukelia 2 proc. namų gaisrų, o Jungtinėje karalystėje – 3 procentus. Todėl niekuomet nepalikite degančios žvakės be priežiūros net minutei.
Jei turite mažų vaikų ir augintinų – turite būti dvigubai budrūs. Seni žmonės kartais sunkiai orientuojasi aplinkoje, jie gali užkliūti, pargriauti degančią žvakę. Pagalvokite apie tai prieš ją uždegdami.
Nepamirškite, kad žvakė turi stovėti ant karščiui atsparaus paviršiaus, mat nutekėjęs vaškas vis dar karštas ir gali sugadinti baldus ar dar blogiau – padegti namus.
Patikrinkite, ar liepsna nepasiekia knygų, žurnalų, augalų, mezginių ir kitų degių daiktų.
Žvakė ant palangės – nuostabu. Tačiau, jei langas atidarytas – kyla didelis pavojus. Stiprus vėjas užgesins žvakę, silpnesnis skersvėjis gali išblaškyti ugnį, o ji – padegti užuolaidas, kitus degius daiktus. Na, ir mažiausias nemalonumas – dėl silpnos oro srovės liepsna gali mirgėti. Žvakė sudegs greičiau. Jei atveriate langą, perkelkite žvakę į kitą vietą arba uždenkite gaubtu.
Stebėkite, kad žvakė nesudegtų iki pat galo, nes liepsna gali padegti žvakidę. Saugiausia užgesinti, kai lieka 1–2 cm vaško.
Niekuomet nebandykite užpūsti žvakės – ištaškysite karštą vašką, nusideginsite, ištepsite baldus, staltieses, drabužius. Čia naudingiausias daiktas – žvakių gesiklis. Be šios naudos, jis gali būti ir stilinga interjero detalė, o jei dar su dagties žirklėmis…
Prisiminkite šiuos patarimus ir žvakės bus jūsų draugas, o ne priešas.