Augalas, kurį skiria net onkologai
· Viduramžiais ji buvo naudojama kaip natūralus barometras ir dedama į sriubas kaip „vargšų šafranas“.
· XVI a. anglų barzdaskutys Džonas Žerardas rašė, kad ji „užveria žaizdą ir ištraukia pūlius“.
· Po Černobylio elektrinės sprogimo nudegę žmonės buvo gydomi jos aliejumi.
· Dabar ji skiriama radioaktyviais spinduliais gydomiems ligoniams.
Kas ji? Calendula officinalis – vaistinė medetka
Saulės žolelė
Kodėl „vargšų šafranas“? Medetkose, kaip ir morkose, gausu karotenoidų, o jie dažo geltonai. Vėliau, XVII amžiaus Anglijoje, medetkomis buvo dažomas net sviestas. XVIII a. medetkų žiedlapiai tapo maisto klastočių objektu – buvo maišomi su tikruoju šafranu arba pardavinėjami kaip jo pakaitalas. Apgavystė tęsėsi net du šimtmečius.
Garsusis Šekspyras savo „Žiemos pasakoje“ medetkas vadino saulės žolele“:
“The marigold, that goes to bed wi’ the sun
And with him rises weeping.”
„Medetka, kuri eina miegoti su saule
ir kartu su ja pakyla, verkdama.“
O senovės graikai pasakojo, kad jauna moteris Karlsa ištirpo iš aistros saulės dievui Apolonui. Po mirties ji pavirto medetkos žiedu, visada pakreipusiu veidą į saulę. Ir tik XX amžiuje įrodyta, kad medetkų žiedai reaguoja į šviesos intensyvumą, – žiedlapiai susiskleidžia kai labai drėgna ar pradeda lyti. Tai vadinama niktinastija – augalų ląstelėse keičiasi vandens slėgis, dėl to keičiasi audinių įtempimas ir žiedai ar lapai užsidaro arba atsiveria.
2004 m. Journal of Clinical Oncology paskelbti duomenys, kad medetkų tepalas padeda labiau nei vaistiniai kremai. Buvo tirtos krūties vėžiu sergančios moterys, kurioms nuo gydymo radioaktyviais spinduliai išsivystė dermatozė. Medetkų tepalas pasirodė daugiau kaip trečdaliu efektyvesnis nei sintetinis trolamino kremas.
Įrodė…
Tai, kad medetkų tepalas padeda, jau žinojo Hildegarda iš Bingeno (1098–1179). Knygoje „Fizika“ (Physica, I knyga (De Plantis)) ji rašė: “Et si quis in cute scabiem habet, ringulam cum adipe commisceat et superponat”, – „Ir jei kas turi odos šašų ar išbėrimų, tegu sumaišo ringulą su taukais ir tepa.“ Ringula ji vadino medetkas.
Neturi namų
Botanikai mano, kad medetka kilo nuo Viduržemio jūros, tačiau jos protėvynės nerado.
Yra hipotezė, kad vaistinė medetka gali būti vienas seniausių Europoje nuolat selekcionuotų augalų. Tai paaiškina kodėl ji turi stabilų veikliųjų medžiagų sąrašą, gali augti beveik visur ir yra „civilizuota“ – retai auga laukinėje gamtoje. Tai būdinga augalams, kurie buvo ilgai kultivuoti, o vėliau iš daržų „pabėgo“ ir apsigyveno laisvai.
Be to, medetkų žiedai skirtingo dydžio, yra net pilnavidurių, skiriasi jų spalvos intensyvumas ir, žinoma, veikliųjų medžiagų kiekis. Tai irgi būdinga ilgai selekcionuotiems arba hibridiniams augalams.
Prie Viduržemio auga kelių rūšių medetkos: Calendula arvensis, Calendula suffruticosa, kitos regioninės rūšys.
2024 m. žurnale Nature buvo paskelbtos genetinių tyrimų išvados: vaistinė medetka atsirado susikryžminus C. arvensis ir… ne, ne kitos rūšies medetkai, o paprastajam kaulasėkliui (Osteospermum ecklonis), gėlytei, kurią dažnai auginame vazonuose.
Galbūt greitai medetka pakeis lotynišką pavadinimą ir gaus raidelę „x“, bus, pavyzdžiui, Calendula × officinalis. O tai rodys, kad ji – hibridas.
Mėnesio pradžios gėlė
I a. gyvenęs istorikas Plinijus Vyresnysis teigė, kad augalas „žydi kiekvieną mėnesį“ – per calendae (Naturalis Historia, XXI knyga), – taip Romoje buvo vadinama kiekvieno mėnesio pirmoji diena. Iš čia kilo pavadinimas calendula. Išvertus – „ta, kuri žydi per kalendas“ arba šiuolaikiškai – „pirmosios dienos gėlė“.
Viduramžių Europoje medetka buvo vadinama „saulės nuotaka“ ir simbolizavo klestėjimą. Gal todėl Renesanso laikų jauni Anglijos lovelasai, merginoms, kurias bandė suvilioti, dovanodavo medetkas?
Garsusis Renesanso žolininkas Nikolas Kulpeperis (Nicholas Culpeper, The Complete Herbal (1652)) rašė: „Tai Saulės augalas ir priklauso Liūto ženklui.“ O astrologinėje medicinoje „saulės augalai“ stiprina gyvybinę jėgą, saugo širdį ir palaiko atsparumą. Tad džiovintos medetkos buvo kabinamos virš durų, barstomos ant slenksčio, dedamos į langų kampus, kad apsaugotų nuo blogos akies, atstumtų „nešvarią energiją“, neleistų įeiti piktosioms dvasioms. Nuo viso to padėdavo ir pasodintos darže.
Nuo piktų liežuvių galėjo apsaugoti medetkos žiedas po pagalve, o po lova – nuo neramių sapnų.
Jei tekdavo vykti į kelionę ar grėsė svarbus susitikimas, pagelbėdavo medetkų vonia.
Medetkos tokios galingos, kad net iš raganos atima valią. Tad nieko keisto, jei jos gali padėti prasimanyti pinigų – tereikia džiovintų žiedų įsidėti į piniginę. Dar geriau – pasidaryti gerovės maišelį. Tam reikia džiovintų medetkų žiedlapių – bus apsauga, lauro lapo – sėkmei ir cinamono – veiksmui. Laikykite maišelį darbo vietoje, prie verslo dokumentų.
Jei vis dėlto sukaustė stagnacija – nuplaukite medetkų nuoviru namų slenksčius.
Saldu gardu kaip du medu
Į Lietuvą medetkas XVI a., tikriausiai, atvežė vienuoliai.
Jas tuo metu plačiai augino Vakarų Europoje. Ne tik kaip vaistinius augalus, bet ir Mergelės Marijos simbolį. O tai skatino vienuolius medetkas sodinti ne tik vienuolynų daržuose, bet ir prie bažnyčių, kapinėse. Gėles jie atveždavo iš Lenkijos ir tolimesnių kraštų – Vokietijos, Italijos.
Antroji medetkų invazijos banga ūžtelėjo XVII a. – LDK didikų dvarus apėmė renesansinių sodų mada, o tam reikėjo „itališko tipo“ augalų. Medetka buvo vertinama, nes ilgai žydi, yra atspari ir naudinga virtuvėje bei vaistinėje.
Augalas, matyt, čionykščiams labai patiko, nes 1620 m. išleistame Konstantino Sirvydo veikale Dictionarium trium linguarum lotyniška calendulae jau turėjo lietuvišką vardą – medetka. Tikriausiai, kaip aliuzija į medų. Beje, reta gėlė siejama su maistu, dažniau – su forma.
Universalus augalas
Jei atsiversite knygą apie vaistinius augalus, ar netgi Vikipediją, neabejoju, rasite parašyta apie kone stebuklingas medetkos galias. Negali netikėti, nes tai ne tik empiriniai žolininkų pastebėjimai, o mokslo tyrimais pagrįsti įrodymai.
Kurgi jos paslaptis?
Mokslininkai teigia, kad medetkos turi ypatingą veikliųjų medžiagų koktelį.
Visų pirma – triterpeniniai saponinai ir triterpenoidai – faradiolis, faradiolio esteriai ir arnidiolis. Skamba kaip marsiečių kalba, bet teks išmokti. Iš dainos žodžių neišmesi. Jie – pagrindinė medetkos jėga.
Ar kada bandėte skinti medetkas? Pirštai tampa lipnūs – tai dėl triterpeninių esterių. Na, dar prisideda dervos. Tai – klampios molekulės. Būtent jos suteikia žiedui šiek tiek „vaškinę“ tekstūrą ir yra pagrindiniai priešuždegiminiai komponentai. Šitaip augalas saugosi nuo vabzdžių ir UV spindulių.
O mums jos svarbios, nes faradiolio esteriai – vieni stipriausių augalinių priešuždegiminių junginių, net stipresni už diklofenaką, ibuprofeną ir net prednizoloną. Bet be jų šalutinio poveikio.
Kiti svarbūs junginiai – karotenoidai – luteinas, zeaksantinas, β-karotenas.Jie suteikia žiedlapiams oranžinę spalvą.
Tikriausiai vaikystėje jums mama ne kartą sakė – valgyk morkas – akys bus žvitrios, kaip kiškio. Tai – tiesa. Luteinas ir zeaksantinas kaupiasi tinklainėje, filtruoja mėlyną šviesą ir mažina riziką „įsigyti“ geltonosios dėmės degeneraciją, dėl kurios apankama. O β-karotenas organizme virsta į vitaminą A – be jo ne tik prastai matysime, bet ir dažnai sirgsime.
Beje, ar jums buvo nutikę, kad gėrėte daug morkų sulčių ir pageltonavo oda. Tai – dėl karotenoidų. Jie kaupiasi odoje. Tai gerai, nes gali sumažinti UV spindulių žalą. Hmmmm… gal geriau daugiau vartokime medetkų ir morkų, o ne tepkimės kremais su SPF filtrais?
Karotenoidai veikia ir kaip laisvųjų radikalų – pavojingų molekulių, kurias gamina mūsų ląstelės, amortizatoriai – saugo ląsteles, kad būtų sveikos ir skatina jas atsinaujinti.
Vos neužmiršau! Kai organizme yra pakankamai karotenoidų, – sveikesnė širdis ir kraujagyslės. Įrodyta. Tik yra vienas niuansas, jei sugalvosite vartoti maisto papildus su karotenoidais, nieko gero nesitikėkite – neveikia. Ypač rūkantiems.
Ir turėkite galvoje dar vieną niuansą – karotenoidai geriausiai pasisavinami su riebalais. Užtat į morkų sultis įpilamas lašą aliejaus.
Trečios veikliosios medetkos medžiagos – flavonoidai(kvercetinas, izoramnetinas, rutinas). Jie stiprina kapiliarus, žudo bakterijas. Dėl to tinka jautriai, linkusiai į rožinę ar dermatitus odai.
O dabar esmė: flavonoidai tirpsta vandenyje ir etanolyje, o karotenoidai ir triterpeniniai saponinai bei triterpenoidai – tik riebaluose. Tai reiškia, kad jei gersite medetkų arbatą, pačių svarbiausių medžiagų negausite.
Geriausias jų šaltinis – aliejinės ištraukos ir tepalai. Prisimenate Hildegarą ir tyrimus su vėžiu sergančiomis moterimis?
Bet grįžkime prie flavonoidų. Tiesa ta, kad medetkų arbata nėra optimalus flavonoidų šaltinis. Yra daug turtingesnių jais augalų – juodųjų serbentų lapai, gudobelės žiedai, liepžiedžiai, dilgėlės…
Yra ir dar viena problema – vandenyje tirpsta tik dalis flavonoidų, be to, dalis jų prarandami džiovinat. Tad arbatoje jų kiekis bus žymiai mažesnis nei šviežiose medetkose.
Ar verta gerti medetkų arbatą? Taip – jei nereikia stipraus poveikio, bet yra lėtiniai, lengvi uždegimai ar sausos gleivinės. Pavyzdžiui, kraujuoja dantenos ar dantų breketai dirgina gleivinę, kai atsirado pirmieji peršalimo simptomai, kai peršti gerklę ar garsiai dainuodami pertempėte balso stygas, kai „degina“ skrandį, jei jis jautrus, nes vartojote diklofenako, ibuprofeno, aspirino ar kitų nesteroidinių priešuždegiminių vaistų. Medetkų arbata padės ir po viduriavimo, po antibiotikų, bet tikrai neduos naudos, jei prasidėjo ūmi bakterinė infekcija, yra aukšta temperatūra, stiprus skausmas ar kraujuoja opos.
Medetka puiki kasdienių arbatų mišinio dalis, nes ją galima vartoti ilgiau nei kitas vaistažoles.
Ne greitoji pagalba
Tiesą sakant, yra augalų, kurie stipriau už medetką slopina uždegimą, pavyzdžiui, ramunėlės. Jonažolės aktyviau skatina atsinaujinti audinius, o kraujažolės greičiau stabdo kraujavimą.
Vis dėlto medetka unikali, nes net būdama ne pati stipriausia vienoje srityje, ypač stipriai veikia ir uždegimą, ir apsaugą, ir skatina gijimą. Ji – ne greitoji pagalba ir ne chirurgas, o statybininkas, kuris ateina taisyti namo po audros. Medetkos reikia tada, kai tuo pačiu metu pažeistas barjeras, yra uždegimas ir reikia atkurti audinį.
Ir… medetka retai dirgina. Ji tinka netgi naujagimiams.
Medetką pripažįsta net oficialioji medicina – Lietuvos vaistinėse rasite registruotų vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga yra medetkų žiedų ištrauka.
Dėl šio augalo unikalių savybių kiekvienas namų vaistinėje privalome turėti šiuos keturis medetkų preparatus.
1. Tepalas – odos įbrėžimams, paviršiniams nudegimams, suskilinėjusiai odai, vystyklų dermatitui.
2. Aliejinė ištrauka – sausai, sudirgusiai odai, po saulės ar šalčio, masažams, randams prižiūrėti, kad būtų kuo mažesni.
3. Etanolio tinktūra – burnos gleivinės uždegimams (skalauti atskiedus), gerklės dirginimui, žaizdelių dezinfekcijai.
4. Arbata – skalauti burną, gerti, kai lengvai dirgina skrandį, gleivinių uždegimams.
Jei ketinate auginti medetkas…
Parinkite joms kuo skurdesnę žemę ir kuo daugiau saulės. Daugiau UV spindulių – daugiau flavonoidų, karotenoidų ir fenolinių junginių.
Daugiau šilumos – daugiau eterių ir triterpenų.
Skurdesnis dirvožemis – daugiau „gynybinių“ junginių.
Todėl mano Sicilijoje surinktos medetkos yra ryškesnės, kvapnesnės ir turi daugiau veikliųjų medžiagų.
Beje, tyrimai rodo, kad net Lietuvoje skirtingose vietose augančių medetkų veikliųjų medžiagų kiekis gali skirtis 3–4 kartus.
Nuskinkite išsiskleidusius žiedus. Dažnas skynimas skatina formuotis naujus. O jauni aktyviai žydintys žiedai turi didesnį veikliųjų medžiagų kiekį.
Tinkamai išdžiovinkite – greitai, bet švelniai, patamsyje. Ir laikykite patamsyje, sausai.
Ir nesitikėkite, kad jums padės darželyje užauginta pilnavidurė medetka. Ji graži, bet neveiksminga.
